remti

rem̃ti, rẽmia, rė̃mė DŽ, rémti, rẽmia, rė́mė 1. tr. K, M dėti ramstį, spirti: Virstančią tvorą remiù su ramčiu J. ║ būti ramsčiu, laikyti: Kuolai tvorą rẽmia Mrj. Kad pėdas pėdo neremtų, nebūtų ir stago LTR(Km). | prk.: Nors pasiligojus, o visus namus savo pečiais remi, motut! J.Balt. ^ Ranka ranką mazgoja, koja koją remia LTR(Srd). ║ refl. R, N, DŽ naudotis kokiu ramsčiu.: Silpnasis rẽmias lazda KII64. Kai dvim remýs, kaži kaip lengviau koją kelt Vdk. Su dviem lazdim tuokart remiuos JD84. Remkis stalo, šliekis sienos J.Jabl. Rankose turėjo jis ne tik botagą, bet ir kuolą, ant kurio rėmėsi kiekviename žingsnyje J.Balt. Viena alkūne remiasi jis į stalą, kita į kelį I.Simon. ^ Svetimu nedenkis, vandeniu neremkis LTR(Vdk). Ponu nedenkias, [v]andeniu neremkias VP38. 2. intr. DŽ galėti pastovėti, laikytis: Kumelė benga dvėsti: ant kojų nèbrema Vvr. Paskutinį gi sykį nakčia jau ne atvarė, o tempte atitempė – žmogus neberėmė kojom žemės J.Balt. Žmogus taip nusilpnėjo, kad kojos nèremia Jnš. Atvažiavę į miestą, uredninką nubalusį iškėlė iš vežimo, bet koja neberemia, o kraujas iš bato aulo kaip iš versmės plūsta Žem. Kojos neremia, galva svaigsta, širdis alpsta, bet reikia kelti iš lovos I.Simon. Eiva, kol kojos rẽmia Lp. Jau kojos nèremia, o da vis krėpšlina Gs. Tu kojoms nèrėmei po operacijos Rdn. Nèrema į kojas ir kalbo[je] klysta ana Pj. Su visu nèbrema kojoms Als. Antrų metų mergikė dar neremia kojom Žem. Kad kojos dar remtų N. ║ galėti išlaikyti (einantį, stovintį): Ežeras pradėjo rem̃ti (užšalo) Šts. ║ pajėgti veikti; būti tvirtam: Peilis čia geras, ale papetė nèremia (silpna ranka) Alk. Kai prišveiti, kiek lenda, kopūstų su kiauliena, tai visą dieną rẽmia Srv. 3. tr. statyti, dirbti: Tiltą rėmė meistrai rš. Jam reikia rem̃t koks gurbelis – kurgi kiaules laikis Mžš. Iš [ąžuolo] vidurėlio laškelę remsiu guldyt jaunai draugelei LTR(Ob). | refl. tr.: Rẽmas kožnas trobikę mieste Užv. Jonai, rem̃kias trobikę – a taip i gyvenste! Krš. 4. tr. įsispyrus versti, griauti: Rem̃k su pečiais, versk duris Vkš. Atradę uždarytas ir užrakintas duris, rėmė tas laukan M.Valanč. ║ prk. atstumti, sulaikyti: Idant pats galėtum tuo tarpu pasitiekti ojų nu savęs remti S.Dauk. 5. tr. spausti, besti: Tą ginklą, kuriu draudžia lėbaujančius savo neprietelius, pradėjo savo namuose remti brolis broliui į širdį S.Dauk. ^ Nusispakajyk, ba rem̃siu buožę (mušiu) Br. 6. tr., intr. DŽ¹ būti prie pat ko, siekti, liestis: Dvaras dvarą rė̃mė Drs. Mūs laukai rẽmia in Simno, ežerą Smn. Miškiniuosa tai tepgi rẽmia ežeran kraisa (siena) Lp. Da biškį čia rẽma [bate vinis] Lkv. | prk.: Miestūse badas į subinę rema Šts. Saulė klyną rẽmia, o aš dar vis guliu Pjv. ^ Bėda bėdą veja, vargas vargą remia LTR(Lbv). | refl.: Tėvynė rė̃mės į pat Ventą Krš. Ežeraičio viena pusė į mano žemę rėmėsi, kita – į dvaro P.Cvir. Dangaus erdvė į jūros tolį remias – ją gerk, kiek nori, ir alsuok T.Tilv. Javai kaip dūmas, miežių varpa su varpa remias rš. Batai mun yr maži – pirštai į galus rẽmas Vkš. Nosė rẽmas į žemę (ps.) Žr. Nebgaliu daugiau valgyti, į gerklę jau rẽmas Vkš. 7. tr. prk. aukštai iškilus, siekti (dangų, debesis): Toks medžias, kad net dangų rė̃mė Vrn. Garsus Vilnius kuorais padangę rėmė V.Krėv. Stojo didelis kalnas, remiantis debesius! BsPIV104. Poetas perteikia augalijos pasaulį, pradėdamas pasakojimą nuo samanų ir baigdamas dangų remiančiomis pušimis rš. Atabėga oželis, atastribuliuoja, dangų ragu remdamas, žemę barzda šluodamas NS157. | refl.: Griūvančios pilys į debesis remias S.Nėr. 8. tr., intr. diegti, durti: Kai nušąlu, dygulys rẽmia į petį Jrb. Kiaulės palūpį suritau, teip rẽma į pašonį Šts. Pakėliau sunkiai, kad ėmė dieglys rem̃ti šoną Kp. Ak, sopuliai krūtinę remia, nuo skausmo plyšta net širdis LTR(Žsl). Senutė neužmiega: skausmas remia jai krūtinę rš. | prk.: Jam kaip dygliai remdavo į širdį kiekvienas sūnaus žodis rš. ║ tr. ištikti: Ji buvo stabo remtà (paralyžiuota) Tlž. 9. tr. teikti paramą, šelpti, padėti: Naujakurius valdžia rẽmia Vrb. Mas (pensininkai) dykduoniai, valdžios remamì Rdn. Remù kulkozą, kiek galiu Užv. Partizanai, remiami kelių tankų, įsiveržė į Centrą rš. Jie artimai bendradarbiavo ir vienas kitą rėmė rš. Dievai remia narsų kareivį V.Krėv. Remk mus, jeib stipri būtumbim Mž416. ║ refl. turėti šiokios tokios paspirties iš ko, laikytis kuo: Nieko nedirbu daugiau, darbadieniais tèremuos (pragyvenu) Vn. Ožkums davatkelės rẽmas Krš. Piltinio pieno neturiu, kuo bèremuos – kopūstais Šts. | Susirgau, rėmiáus anapatija, žolikėms DūnŽ. 10. tr. pritarti, palaikyti: Po kelių žingsnių Grigaliūno balsas, remiamas Noreikos ir Jakaičio, drąsiau suskambėjo V.Myk-Put. Remtina iniciatyva plėsti gyvulininkystę mūsų respublikoje sp. 11. refl. pasitikėti: Su girdėjimu negal rem̃ties, reik pačiam matyti Šts. Marė rė̃mėsi, kad aš teisme prieš ją nesakysiu Skr. Kam reik į Valę rem̃ties, žinai, ka ana nemelža KlvrŽ. 12. tr. grįsti: Šis didis filosofas prisipažino savo klaidas, padarytas gamtos filosofijoje, nes dažnai savo nuomones rėmė spėliojimais J.Balč. Ypač daug vietos romane skirta tokiems žmonių tarpusavio santykiams, kur viskas remiama pinigu, nauda, išskaičiavimu rš. Žodį žemdirbiai remia darbu rš. Agitaciją reikia remti konkrečiais pavyzdžiais sp. Mokėjo gražius pavyzdžius parinkti iš istorijos ir pertikrinančiais sulyginimais remti savo pažiūras Pt. ║ refl. turėti ką pagrindu: An to rẽmas [tuokdamiesi] – meile Vn. Daug lietuvių liaudies žaidimų remiasi įvairių darbo judesių imitacija rš. S. Stanevičius rėmėsi gyvąja kalba, ne liaudies dainų kalba rš. Lenkų romantikai rėmėsi padavimais ir legendomis rš. 13. refl. vadovautis: Remtis konstitucija sp. 14. refl. priešintis, kovoti, grumtis: Patys leido rimtus pulkus į svetimus kraštus, idant parodytum, jog galintys yra remties su gelžytoms virtinėms neprietelių S.Dauk. Bet sunku buvo remties prieš lietuvius S.Dauk. [Kalvinai ir liuteriai] pradžio[je] dar kiek įmanydamys rėmės ir spyrės, bet veikiai ir patys susiprato nevaliosiantys M.Valanč. Per kelias varsnas ant lygumėlės rėmėsi keli vyrai V.Piet. | prk.: Gydydamas jį, pirmą sykį pabandžiau remtis ne tiktai su tifusu, bet ir su ligomis, prisimetusiomis prie jo V.Piet. 15. refl. I ginčytis, prieštarauti: Jis rẽmias prieš, nepasiduoda J. Rẽmas pryšais vaikai, daro, ką išgalvo[ja] Užv. Ir su kuo remies?! Su šita pasturlaka, kūtvėla šita J.Balt. Besiremiant teip vyručiams su inspektorium, apstojo juos visi mokytiniai rš. 16. tr. Srj spirti, versti, reikalauti: Visaip jį rė̃mė, visaip mėgino išgaut – nepasisekė Sb. Tomis nelaimomis remamys, lacedemonys paliaubas padarė S.Dauk. 17. intr. pradėti: Rem̃sime dainuoti J.

◊ abiẽm kójomis rem̃tis rš turėti tvirtą pagrindą, tvirtai laikytis.

pẽtį rem̃ti Užv kibti prieš, nepasiduoti: Rem̃su vieną sykį pẽtį, nepasiduosu jojamas DūnŽ.

prie síenos rem̃ti versti ką padaryti: Ir jį, žmogelį, jau vaikai rẽmia prie síenos Jnš. Apie žvaigždes ir raketas vyrai kalbėjosi, vis dėdę Joną klausimais prie sienos rėmė rš.

šãknį rem̃ti N įsigalėti, įsitvirtinti: Žodis Dievo šaknį remti pradėjo SE188.

špýkiai rẽmia (kieno) stiprus, pajėgus: Katrų špýkiai rẽmia, tai tos uždirba Rs.

\ remti; apremti; atremti; įremti; išremti; nuremti; paremti; persiremti; priremti; suremti; užremti